- šluočius
- šluõčius sm. (2) K, KI219, Sch152, OGLII81, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr, Vlkv, Graž, Mrj; L, LL87 šluotų rišėjas ir pardavėjas: Kas šluotas dirba ir parduoda, tas šluõčius J. Šluõčius norėjo su savo šluotoms į miestą važiuot J.Jabl. Sustojo ties šluõčiaus kiemu ir liepia eit paklaust, ar galima įeit (ps.) On. Žmogelis … kožną dieną rišdavo šluotas ir nešdavo į miestą pardavinėti. Nuog to tai savo darbo ir buvo vadinamas šluõčium BM234(Vl). ^ Šlamščia kaip šluočius pabučiui LTR.
Dictionary of the Lithuanian Language.